Monthly Archives: lapkričio 2013

Ko lietuviai nesupranta apie savo šalies reklamavimą

Neseniai teko skaityti puikų pasisakymą apie Lietuvos reklamavimą. Išties, kai tik pasirodo kokia nors iniciatyva reklamuoti Lietuvą, kokia ji bebūtų, iškart pasipila komentarai, kokia tai nesąmonė, kokia Lietuva yra baisi šalis, kaip iš jos reikia kuo greičiau mauti tolyn į kokią nors Airiją ir niekada negrįžti… Galbūt dalis reklamavimo iniciatyvų nėra pačios geriausios (tarkim, pozicionuoti kaip „drąsią šalį“ ar kurti „Lietuvos kvapą“), tačiau užuot pasiūlę, kaip jas galima patobulinti ar kuo jas galima pakeisti, šie komentatoriai tiesiog išpila visą savo pyktį ir nepasitenkinimą gyvenimu. Kuris dažnai su pačia šalimi turi mažai ką bendro ir iš tiesų atspindi savo pastangų ir noro kažką pakeisti trūkumą. Bet čia ne apie tai…

Kaip tikrai nereikėtų reklamuoti Lietuvos…

Šie komentatoriai  dažnai komentuoja užsienio kalbomis, taigi yra matomi ir suprantami ne tik lietuvių. Ko jie nesupranta, kad tokiais negatyviais atsiliepimais būtent jie, ne valdžia, verslininkai ar dar kuri jų nekenčiama grupė, prisideda prie šalies vystymosi ir augimo trukdymo. Kuo daugiau užsienio investicijų, turistų, lietuviškos produkcijos pirkėjų užsienyje ir t.t., tuo labiau gerėja gyvenimas šalies viduje. Tai nėra greitas procesas, tačiau jį pagreitinti gali padėti savo šaies reklamavimas. Pozityvus. Pvz. užuot prirašius visokių neigiamybių apie šalies valdžią ar kriminalus, papasakojus apie sėkmingą pusbrolio lentpjūvę. Juokinga? Nesąmonė? O galbūt kažkoks tą komentarą skaitantis užsienietis tuo metu ieško partnerio ar nori pirkti egzistuojantį verslą Lietuvoje? Galbūt būtent tokį? Lygiai taip pat lietuviai emigrantai turėtų visada pozityviai atsiliepti apie savo šalį, kalbėdami su užsieniečiais. Nes galbūt to žmogaus draugas ar giminė kaip tyčia ieško, kur investuoti.

Esmė ta, kad dažnai ieškodami pigesnės alternatyvos rytų Europoje, užsienio verslininkai visiškai neskiria skirtingų šalių. Jiems tas pats, ar perkelti savo apskaitos departamentą į Lenkiją ar Bulgariją, Vengriją ar Lietuvą. Dažnai šalis pasirinkimas tėra atsitiktinis: pažįstu tą, girdėjau aną. Ir savo šalies reklamavimo esmė nėra ta, kad užsieniečiai žinotų, koks mūsų sostinės pavadinimas ar kad kažkada buvome didžiausia Europos šalis… Esmė yra prisidėti prie šalies augimo ir ekonominių sąlygų gerinimo. Būtent tiems šalies piliečiams. Taigi, negatyviais komentarais apie savo šalį, žmonės patys prisideda prie savo gyvenimo sąlygų bloginimo.

Nenoriu net plėstis, kad tie negatyvūs komentarai dažnai net nėra itin teisingi. Lietuva yra toli gražu ne trečiojo pasaulio šalis. Daugybė dalykų yra netgi geriau sutvarkyti nei kai kuriose vakarų Europos šalyse ar kokioj nors JAV. Pvz. daug daugiau žmonių išgali turėti mašinas ir jomis važinėtis kasdien ir visur būtent Lietuvoje, o ne kokioj nors Danijoje. Kai kuriais atvejais socialinės sąlygos yra geriausios pasaulyje, pvz. apmokamos motinystės atostogos. Palyginus su kai kuriom kitom šalim iš buvusio sovietinio bloko, kad ir kokia Bulgarija ar Rumunija (kurios, beje, sovietmečiu netgi buvo laisvesnės nei Lietuva)  jas lenkiam turbūt visose srityse. Jau net nereikia lyginti su kitomis „greito ekonominio augimo“ šalimis, kaip kad Rusija, Indija ir pan. Aišku, lyginame save su geriausiais ir norime tokiais tapti, tai gerai. Blogai tai, kad žiūrima tik į negatyvias puses ir taip atimamas paskutinis noras kažką pozityvaus veikti ir daryti.  O kažką pozityvaus daryti Lietuvoje tikrai gali kiekvienas ir tam tikrai nebūtina turėti pažinčių (tiksliau, kiekvienas gali jas įgyti) ar pinigų. O štai daugybėje pasaulio šalių jei jau gimei niekas (be pažinčių, be pinigų), tai ir mirsi niekas.

Pabaigai, pamąstymui: TED Talks video apie tai, kodėl žmonės neemigruoja iš Černobylio, kuriame tiesą sakant jiems net neleidžiama gyventi dėl radiacijos…

http://www.ted.com/talks/holly_morris_why_stay_in_chernobyl_because_it_s_home.html

Tagged , , , ,

Kodėl kaimų ir miestelių tuštėjimas yra gerai

Lietuvos žmonės, nepaisant istorinės praeities, yra nostalgiški. Nesvarbu, ką ir kokiais mąstais sugriovė sovietmetis, dėl kurio ekonomiškai ir kultūriškai nesiekiame Europos vidurkio (kartu su kitomis sovietinio bloko šalimis), bet prisiminimai iš tų laikų apie kokius nors (pagalvojus, siaubingai nehigieniškus ir pasibaisėtinus) „gazirovkės“ automatus ar kokias nors apšepusias rotundas parkuose glosto eilinio lietuvio širdį.

Lygiai tokia pat nostalgija apima paminėjus „močiutę kaime“, kurią, panašu, turi ar turėjo ir  didžioji dalis save vadinančių miestiečiais. Jie ten leido savo vaikystės vasaras, išmoko melžti karves, tupėdavo būdelėse su širdele, kai jau reikalas prispausdavo, ir lygiai taip pat vasaroms išveždavo/išveža savo vaikus.

Mirštantis kaimas

Mirštantis kaimas

TAČIAU, taip jau nutiko, kad  gyventojų kėlimasis iš kaimo į miestą nesibaigė su industrine revoliucija ar kolūkių kūrimusi, bet tęsiasi ir šiandien. Galbūt kai kurie keliasi į miestus už savo tėvynės ribų, tačiau bet kokiu atveju, tai reiškia miestų (pasauline prasme) augimą ir kaimų mažėjimą. Ir nors būtent taip kažkada yra pasielgę save miestiečiais laikantys piliečiai,  jie vis tiek ūbauja ir virkauja, kaip liūdna, kad kai kurie kaimai jau beveik visai išmirę, mažuose miesteliuose belikę vien senoliai, trobos užkaltais langais ir t.t. Nes juk nebeliks „močiutės kaime“ sąvokos, vaikai nebežinos, iš kur atsiranda pienas (galvos, iš supermarketo), visiškai nebeleis laiko lauke ir apskritai viskas bus blogai, nes juk „lietuvis turi būti arti žemės“.

Augančio miesto pavyzdys

Augančio miesto pavyzdys

Realybė yra tokia, kad kėlimasis į miestus tereiškia viena: geresnį darbų pasiskirstymą, ekonomikos augimą, geresnį išsilavinimą ir teisingesnį mokesčių perskirstymą. Tuoj paaiškinsiu:

Geresnis darbų pasiskirstymas – kai kiekvienas daro tai, ką sugeba geriausiai. T.y. virėjas gamina maistą, pardavėjas parduoda prekes, o kiaulininkas augina kiaules.  Jei vienas žmogus augins porą kiaulių, karvukę, ropes, bulvikes ir dar turės gėlių darželį, bandys juos visus apdorot ir parduot kažkur turguje, neuždirbs nei jis pats, nei visuomenė. Nes nė vienas iš mūsų negali būti tobulas visose srityse. Na ir dar prisideda mąsto ekonomija, bet apie tai nesiplėsiu. Taigi, močiutė kaime, užsiauginanti visokias sodo gėrybes ir tiekianti jas vaikams ir anūkams ir turi būti tik nostalgiška praeitis. Žinoma, jei yra pinigų ir laiko, tegul sau augina bulvikes ir pomidoriukus, bet lai nesiskundžia, kaip sunku ir visko trūksta ir niekas nepadeda. Bet statistinė realybė turėtų būti tokia: dideli ūkiai, kurie koncentruojasi kelių (o ne daugumos) produktų gamyboje.

Būtent iš geresnio darbų pasiskirstymos išplaukia ekonomikos augimas. Gyvenant mažuose kaimeliuose su mažai žemės ir auginant viską sau (karvutę, kiaulytę ir bulvikes) tai yra neįmanoma. Imantis arba tikro ūkininkavimo (specializuoto didelio ūkio) arba vėlgi, specializuoto darbo mieste, ieškant galimybių rezultatas ir yra augimas, Galbūt nebūtinai būtent tam vienam kažko besiimančiam žmogui, tačiau visuomenei apskritai.

Geresnis išsilavinimas yra kitas iš kėlimosi į miestus išplaukiantis gėris. Taip yra todėl, kad miestuose išsilavinimo institucijos yra labiau prieinamos, ir todėl, kad be išsilavinimo galima daug mažiau pasiekti. Kadangi miestuose yra daugiau su kuo save palyginti nei mažame kaimelyje, kuris jau beveik išmiręs, tai motyvuoja stengtis daugiau. Geresnis išsilavinimas vėlgi prisideda prie geresnio darbų pasiskirstymo, geresnio galimybių pastebėjimo ir ekonomikos augimo.

Galiausiai, bandant išlaikyti mirštančius mažus miestelius ir kaimus, sukeliama mokesčių perskirstymo neteisybė. Išlaikyti kaimų mokyklas, provincijos gydytojus ir pan, kurie paslaugas teikia labai mažam skaičiui gyventojų, yra brangu ir neefektyvu. Nelaimingi nei tų paslaugų gavėjai, nes paslaugos vis tolėja, vis karpomos, kadangi valstybė kitaip ir nebegali funkcionuoti. Tuo tarpu paslaugų apmokestinimui naudojami mokesčiai daugiausia yra surenkami miestuose (ten, kur ekonominis augimas). Surenkami, bet perskirstomi provincijai.

Neturiu nieko prieš kaimą ar provincijos miestelius. Bet piktina verkšlenimas ir nieko nedarymas (ypač matomas iš rinkimų rezultatų, renkant populistines partijas ir tikintis didesnių pašalpų ar minimalių atlyginimų). Daryti tikrai yra ką. Bent jau persikelkite į miestus – bsu geriau visiems.

Tagged , , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos