Category Archives: Mokslas

Kodėl tavo rūkantis senelis išgyveno iki šimto metų arba kaip reikia suprasti mokslinius atradimus

Logikos klaidų žmonės pridaro labai dažnai. Politiniai, religiniai debatai, straipsnių komentarai, netgi patys straipsniai (ypač jautresnėm temom, kur dar nėra visuotinai pripažįstamų faktų) retai kada yra absoliučiai objektyvūs ir nepradeda apeliuoti į jausmus, autoritetus, mases ir t.t. Nemažai atvejų, kai argumentuojantysis puikiai žino, kad jų argumentai nėra pagrįsti objektyviais faktais. Bet jiems nesvarbu. Esmė – įtinkinti kitus, kad jų tiesa yra vienintelė tiesa. Ar bent jau geriausia iš visų tiesų.

Liūdniau, daug liūdniau, kai žmonės nesupranta, kad argumentuoti visiškai nemoka, kad jų argumentai iš esmės yra nieko verti. Įdomiausia, kad būtent tokie individai yra įsitikinę savo teisumu.

Pateiksiu pavyzdį. Kai tik spaudoje pasirodo straipsnių apie gyvenimo būdą ir jo sukeltas ligas, būtinai atsiranda komentuojančiųjų, kad taip nėra ir negali būti.

Rūkymas kenkia? Gal kokiam nususėliui tuberkuliozės pažeistais plaučiais ir kenkia. Va mano senelis visą gyvenimą rūkė ir mirė tik šimto metų sulaukęs, ir tai ne nuo plaučių vėžio…

Kažkieno rūkantis senelis, kuris galbūt niekada nesusirgs plaučių vėžiu. Galbūt.

Arba dar vienas, itin dažnai pasitaikantis:

Nesąmonė tos mitybos rekomendacijos. Va mano seneliai tai lašinius kasdien kirto, o sriubos tokios riebios būdavo, kad net šaukštas stovėdavo. Ir ką? Tikrai sveikesni būdavo, nei mes dabar…

Kai susiduri su tokiais „argumentais“ (nes realiai jie yra niekiniai) gali būti tikras, kad nesvarbu, ką tokiam žmogui besakytum, jis bus teisus, o tu ne. Vienąkart vienai „supermamytei“ bandžiau pagrįsti savo argumentą keletu nuorodų į mokslines duombazes (klausimo nepamenu, bet lyg ir kažkas apie kūdikių sveikatą). Bet jos atsakymas tiesiog pribloškė:

Tu man necituok tų mokslinių atradimų, ką man jie duoda? Geriau iš savo gyvenimo ką nors papasakok. Bet turbūt neturi ką pasakot, todėl ir tylėk.

Taigi, kai su tokiais žmonėmis pakalbi, supranti, kad mokslu jie tiesiog nepasitiki. Gerai, jei dar neprisideda kokios nors sąmokslo teorijos, kad kažką įrodyti tau bando savo naudos siekdamos vaistus gaminančios įmonės, universitetai, politikai ar dar balažin kas… Geriausiu atveju tie mokslininkai tiesiog pamišę ir neturi ką veikti, todėl bando suabsoliutint gyvenimą ir jį visaip apskaičiuoti. O kam jį apskaičiuoti, jei reikia tiesiog gyventi? Besimėgaujant.. pvz. rūkant kiek norint ir kada norint ir nevarginant smegenų kvailais straipsniais apie gyvenimo būdo ligas…

koreliacija

Pozityvi koreliacija

Tokių žmonių nepasitikėjimas mokslu kyla iš nesupratimo, kaip mokslinis pagrindimas veikia. Tai, kad kažkas koreliuoja, nereiškia, kad įvykus X būtinai įvyks ir Y. Tiesiog yra didelė (ar didesnė palyginus su kitais potencialiais įvykiais) tikimybė, kad įvyks. Taigi, netgi labai įmanoma, kad kažkieno senelis rūkė visą gyvenimą, niekuo nesirgo ir mirė sulaukęs šimto metų tiesiog nuo senatvės (kad ir ką tai bereikštų). Netgi įmanoma, kad ir tavo, ir kaimyno seneliai abu rūkė, ir ilgai ir laimingai gyveno. Tai nepaneigia to, ką teigia mokslininkai ir juo labiau nereiškia, kad rūkydamas tokio senelio anūkas taip pat išgyvens ilgai ir niekuo nesirgs.

O tai, tikriausiai, ir yra esminė problema. Nes daugumai patinka absoliutūs atsakymai į klausimus. Atsakymai, kur nereikia galvot ir rizikuot, bet kur gali būti TIKRAS.

Todėl lengviau ignoruoti kažkokių kvailų mokslininkų argumentus ir pasitikėti tuo, ką žinai, pvz tuo, kas nutiko seneliui, mamai ar broliui. Jeigu draugei tiko kažkokie vaistai, tai ir tu jų nusipirksi. Juk jai tiko, o be to, ji – tavo draugė, vadinasi į tave panaši. O jei kas atsitiks, juk visada yra gydytojai ir valdžia. Jei neišgelbės, tai bent turėsi ką apkaltinti, ar ne?

Tagged , ,

Kodėl logikos ir ekonomikos turėtų mokyti nuo pirmos klasės

Facebook pilnas klasiokų ir kursiokų vaikų, einančių į mokyklą su kardeliais (tokios gėlės) rankose  nuotraukų. Suprask, rugsėjo pirmoji, mokslo metų pradžia. Maži visos Lietuvos individai ateinančias 190 dienų (atskaičiavus savaitgalius ir atostogas) praleis stengdamiesi įgauti žinių, kurių esmė yra paruošti suaugusio ir savarankiško žmogaus gyvenimui.

Kardeliai visame grožyje

Kardeliai visame grožyje

Nors esmė ir tokia, tačiau kažin, ar šiandieninė mokykla (ir nebūtinai Lietuvos, galima sakyti, kad viso pasaulio) tikrai suteikia žinių, kurios vertos kažko daugiau nei gebėjimas laimėti penktokų proto mūšio (ar kaip ten ta laida vadinas) ar išspręsti kryžiažodžio „Stiliaus“ priešpaskutiniame puslapyje.

Turiu pripažinti, kad mokyklą baigiau jau gana seniai. Bet logiškiems pasvarstymams šiame įraše tai neturėtų turėti prasmės, nes jie – ne apie prisiminimus ir neapykantos jausmą vienai ar kitai mokytojai. Ir ne apie tai, ko būtų galima atsisakyti, nes „mane nervino“, o ir „vis tiek google surasti galiu“.  Šis įrašas apie tai, ko šiandieninė mokykla visai nemoko. Nors turėtų.

Jau vien paskutinių rinkimų rezultatai puikiai parodo, kad didžioji dalis visuomenės visiškai nesupranta, kaip veikia ekonomika ir kad (perfrazuojant fizikos dėsnį) „pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta“. Kad jų gaunamos pašalpos, minimalūs atlyginimai ar dar balažin kokios legalios, bet aiškiai jų netenkinančios įplaukos, turi pirmiausia į biudžetą ar įmonės banko sąskaitą kažkaip patekti. Kad verslininkų  egzistavimo tikslas nėra kuo labiau jiems, eiliniams žmogeliams (t.y. proto varguoliams) pakenkti. Taip, dažnai tas tikslas yra egoistiškas, bet įmonės egzistavimo esmė ir yra pelno kūrimas. O pelnas yra atpildas už drąsą rizikuoti, investuoti savo laiką ir lėšas. Drąsą, kurios šie „eiliniai žmogeliai“ neturi ir nenori turėti, nes jie nori kuo mažiau dirbti (kad turėtų laiko keturias val. per dieną žiūrėti TV, čia Lietuvos laisvalaikio leidimo pasiskirstymo statistika…), kuo daugiau gauti ir apie nieką nemąstyti. Jie nesupranta sąsajų tarp nedarbo ir infliacijos ir nori visko iškart. Lyg pasauly egzistuotų tik jie, o jau visokie daiktai, pinigai ir darbai turėtų atskrieti ant sidabrinių lėšktučių tiesiai panosėn.

Tokie žmonės ne tik nesupranta paprasčiausių ekonomikos principų. Dar blogiau – jie jų nesupranta, net pačiais paprasčiausiais žodžiais paaiškinus. O to priežastis dažniausia ta, kad kažkas jau prieš tai „paaiškino geriau“, nesvarbu, kad visiškai prieštaraujant logikos principams. Svarbiausia, kad jiems tiko. Pvz toks „argumentas“, kad minimalus atlyginimas turi būti pakeltas, nes „Anglijoj tai didesnis ir ten galima normaaaliai iš jo pragyventi“. Arba kad reikia balsuoti už Uspaskichą, nes „jis geras bičas, mačiau jį TV, armonika grojo“.

Būtent todėl ir yra nepaprastai svarbu mokykloje nuo mažų dienų mokyti, kaip funkcionuoja ekonomika, kaip toje ekonomikoje funkcionuoti pačiam (t.y. ne nuolat verkti ir skųstis, kad niekas – nei valdžia, nei darbdaviai – neduoda pakankamai pinigų) ir kaip atsirinkti, kurie argumento šio bei to verti, o kurie – net ne argumentai, o visiškas niekalas. Būtent tokios žinios labiau nei Maironio eilėraščių mokėjimas mintinai ar gebėjimas taisyklingai sukirčiuoti žodį „gegužė“ (nesakau, kad jų reikia atsisakyti, bet…) padėtų visuomenei tobulėti ir išsirinkti tokius politikus, kurie prisidėtų prie šalies vystymo, o ne siektų vien naudos sau (pvz. įkalinimo išvengimo).

Juokingiausia, kad dažniausiai būtent argumentas, kad „visi jie vagys“, t.y. visi politikai siekia vien savo naudos, yra priežastis to, kad turime tokį politinį paveikslą…

Kaip ir sakiau, jokios logikos…

Tagged ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos