Facebook pilnas klasiokų ir kursiokų vaikų, einančių į mokyklą su kardeliais (tokios gėlės) rankose nuotraukų. Suprask, rugsėjo pirmoji, mokslo metų pradžia. Maži visos Lietuvos individai ateinančias 190 dienų (atskaičiavus savaitgalius ir atostogas) praleis stengdamiesi įgauti žinių, kurių esmė yra paruošti suaugusio ir savarankiško žmogaus gyvenimui.
Kardeliai visame grožyje
Nors esmė ir tokia, tačiau kažin, ar šiandieninė mokykla (ir nebūtinai Lietuvos, galima sakyti, kad viso pasaulio) tikrai suteikia žinių, kurios vertos kažko daugiau nei gebėjimas laimėti penktokų proto mūšio (ar kaip ten ta laida vadinas) ar išspręsti kryžiažodžio „Stiliaus“ priešpaskutiniame puslapyje.
Turiu pripažinti, kad mokyklą baigiau jau gana seniai. Bet logiškiems pasvarstymams šiame įraše tai neturėtų turėti prasmės, nes jie – ne apie prisiminimus ir neapykantos jausmą vienai ar kitai mokytojai. Ir ne apie tai, ko būtų galima atsisakyti, nes „mane nervino“, o ir „vis tiek google surasti galiu“. Šis įrašas apie tai, ko šiandieninė mokykla visai nemoko. Nors turėtų.
Jau vien paskutinių rinkimų rezultatai puikiai parodo, kad didžioji dalis visuomenės visiškai nesupranta, kaip veikia ekonomika ir kad (perfrazuojant fizikos dėsnį) „pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta“. Kad jų gaunamos pašalpos, minimalūs atlyginimai ar dar balažin kokios legalios, bet aiškiai jų netenkinančios įplaukos, turi pirmiausia į biudžetą ar įmonės banko sąskaitą kažkaip patekti. Kad verslininkų egzistavimo tikslas nėra kuo labiau jiems, eiliniams žmogeliams (t.y. proto varguoliams) pakenkti. Taip, dažnai tas tikslas yra egoistiškas, bet įmonės egzistavimo esmė ir yra pelno kūrimas. O pelnas yra atpildas už drąsą rizikuoti, investuoti savo laiką ir lėšas. Drąsą, kurios šie „eiliniai žmogeliai“ neturi ir nenori turėti, nes jie nori kuo mažiau dirbti (kad turėtų laiko keturias val. per dieną žiūrėti TV, čia Lietuvos laisvalaikio leidimo pasiskirstymo statistika…), kuo daugiau gauti ir apie nieką nemąstyti. Jie nesupranta sąsajų tarp nedarbo ir infliacijos ir nori visko iškart. Lyg pasauly egzistuotų tik jie, o jau visokie daiktai, pinigai ir darbai turėtų atskrieti ant sidabrinių lėšktučių tiesiai panosėn.
Tokie žmonės ne tik nesupranta paprasčiausių ekonomikos principų. Dar blogiau – jie jų nesupranta, net pačiais paprasčiausiais žodžiais paaiškinus. O to priežastis dažniausia ta, kad kažkas jau prieš tai „paaiškino geriau“, nesvarbu, kad visiškai prieštaraujant logikos principams. Svarbiausia, kad jiems tiko. Pvz toks „argumentas“, kad minimalus atlyginimas turi būti pakeltas, nes „Anglijoj tai didesnis ir ten galima normaaaliai iš jo pragyventi“. Arba kad reikia balsuoti už Uspaskichą, nes „jis geras bičas, mačiau jį TV, armonika grojo“.
Būtent todėl ir yra nepaprastai svarbu mokykloje nuo mažų dienų mokyti, kaip funkcionuoja ekonomika, kaip toje ekonomikoje funkcionuoti pačiam (t.y. ne nuolat verkti ir skųstis, kad niekas – nei valdžia, nei darbdaviai – neduoda pakankamai pinigų) ir kaip atsirinkti, kurie argumento šio bei to verti, o kurie – net ne argumentai, o visiškas niekalas. Būtent tokios žinios labiau nei Maironio eilėraščių mokėjimas mintinai ar gebėjimas taisyklingai sukirčiuoti žodį „gegužė“ (nesakau, kad jų reikia atsisakyti, bet…) padėtų visuomenei tobulėti ir išsirinkti tokius politikus, kurie prisidėtų prie šalies vystymo, o ne siektų vien naudos sau (pvz. įkalinimo išvengimo).
Juokingiausia, kad dažniausiai būtent argumentas, kad „visi jie vagys“, t.y. visi politikai siekia vien savo naudos, yra priežastis to, kad turime tokį politinį paveikslą…
Kaip ir sakiau, jokios logikos…
