Tag Archives: kalba

16 Lietuvos interneto komentatorių tipų

Skaityti komentarus po straipsniais internete yra absoliutus laiko švaistymas ir, dažniausiai, pakankamai užknisantis reikalas. Ir vis dėlto, kartu tai yra slaptas mano (ir, spėju, daugelio) malonumas. Iš esmės dabar komentarų skaitymą priimu kaip bingo žaidimą. Perskaičius porą puslapių dažniausiai galima „surinkti“ 12 dažniausiai pasitaikančių komentatorių tipų ir sušukti „bingo“. Žaidimą galima paįvairinti lenktyniaujant su kitais (ar pačiu savimi) kuris greičiau suras visus komentarų tipus. Papildomus taškus galima duoti už 4 retesnius (bet lengvai atpažįstamus) tipus.

Smagaus žaidimo!

Dažniausiai pasitaikantys tipai (abu gali būti tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties):

  1. Emigrantas – būtinai pradeda savo komentarą žodžiais „gyvenu Anglijoje/Norvegijoje/Airijoje/ ir t.t. jau n metų ir gerai žinau…“. Dažnai išvadina likusius Lietuvoje durniais, Lietuvą – šalimi, kur neįmanoma gyventi, nes už minimalų atlyginimą Londone galima nusipirkti daugiau litrų pieno ir kilogramų sausainių.
  2. „Kaltas Kubilius“ – nesvarbu, apie ką straipsnis, būtinai ras jame problemą ir dėl jos apkaltins Kubilių. Nesvarbu, ar šio individo mašina nepraėjo technikinės; darbe reikia dirbti, ir nemažai (o, siaube, kas to galėjo tikėtis?); sūnus mokykloj renka dvejetus, o pusbrolio garažinis autoservisas bankrutavo. Kubilius kaltas dėl visko, taip pat ir to, kad yra šalių, kur pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Pakankamai dažnai šis komentatorius kartu yra ir emigrantas (žr. aukščiau).
  3. Religingasis – į bet kokią temą įneš pagraudenimų, kaip bedieviai siaubia Lietuvą ir pasaulį, arba tikėjimo, kad Jėzus visus išgelbės. Bergždžiai bando kitus įtikinti, kad tikėjimas išpręstų visas problemas. Sugeba įpinti žodžius „Dievas“, „Jėzus“ ir pan. į kiekvieną sakinį.
  4. Runkelis (aka varguolis) – nesuprantama sakinių konstrukcija ir gramatika, dažnai ir rusiškais keiksmažodžiais bando paaiškinti, kaip jam blogai. Nesvarbu kas bebūtų, kokia tema būtų diskutuojama, pozityvo tokiuose komentaruose nerasite.
  5. Pasimetęs inteligentas – rašo sudėtinga, rišlia kalba, sudėlioja visus kablelius (ir tik ten, kur reikia). Baisisi kitų komentatorių ir apskritai „daugumos“ neišprusimu ar intelekto trūkumu.
  6. Ciniškas vidutinio amžiaus vidurinės grandies vadovas – daug gyvenime mačiusio ir kiek nuo gyvenimo pavargusiu, bet vis dar moderniu save belaikančio balsu papasakoja istorijų ir atsitikimų iš savos patirties. Dažniausiai tai pamokomojo pobūdžio komentarai jaunimui, aprašantys komentuotojo sunkią vaikystę, jaunystę, studijų metus ir t.t.
  7. „Vaikai, gyvenkime draugiškai“ – katinas Leopoldas, bandantis sutaikyti komentuotojų rietenas, ypač kokiais nors itin „karštais“ klausimais, pvz. rinkimų rezultatai, gėjų paradas ir pan.
  8. Politiškai korektiškas – visiškai nieko neįžeidžiantis, bet kartu ir nepasakantis komentaras. Dažniausiai taip pat randamas karštose diskusijose. Daug kur tokie komentarai rašomi kaip atsakymai emigrantams, „kaltas Kubilius“ ir runkelio pobūdžio komentatoriams. Dažnai sukelia tik dar audringesnius barnius, nes pastarieji nelabai supranta, kas norima pasakyti (nes nesakoma tiesiogiai) ir priima tai kaip ataką.
  9. Besigėdinantis Lietuvos – kiek panašus į runkelį (bet daug taisyklingiau rašantis, nesikeikiantis ir dažniausiai pakankamai inteligentiškas) savo negatyvumu. Kartais norintis būti ar buvęs emigrantas (sugrįžęs, nes nepavyko prasilaužti). Visų šio komentuotojo rašliavų esmė „šitoj šaly nieko gero nėra“.
  10. Visažinis – žinantis atsakymus į absoliučiai visus klausimus (pvz. kas kaltas kokioje nors ilgai neišsprendžiamoje byloje ar kokia yra sveikiausia pasaulio dieta – dažniausiai, beje, lašinių valgymas, kaip kad „Senoliai darė“). Argumentai, tokie kaip mokslo ar kriminaliniai įrodymai jam nesvarbūs. Jo žinojimas ateina iš vidaus ir yra stipresnis už viską.
  11. „Prie ruso buvo geriau“ – užsilaikęs homo sovietikus, nuolat nostalgiškai prisimenantis senus laikus, kai nereikėdavo stengtis, daug ką galėdavo gauti per blatą ar pasivogti, darbe galėdavo gerti kavutę ar ką stipresnio ir vis tiek gaudavo algą tokią pat kaip ir kiti.
  12. Klaidų taisytojas – tiesiog apsėstas gramatinių ar loginių klaidų paieškomis ir būtinai turintis pakomentuoti tokių straipsnyje suradęs.
Komentatorių bingo

Komentatorių bingo

 

Retesni, bet ne mažiau smagūs komentatorių tipai:

  1. Paauglys – visada vyriškos giminės, net per interneto komentarus bandantis „kabinti mergas“ ar bent jau pasigirti savo „įnagiais“
  2. Super-Feministė – tai ne feministė, kitaip žinoma kovotoja už moterų teises. Tai – žiauresnė ir agresyvesnė atmaina, nekenčianti vyrų, norinti, kad jie apskritai išnyktų bent jau iš šio žemės pusrutulio ir netrukdytų joms jaustis visakaip geriausioms.
  3. Sąmokslo teorija – retokai pasitaikantis, bet itin keistas tipas, sugebantis įžvelgti sąmokslo teorijas ir šešėlinius susitarimus ten, kur niekas kitas nė nežvilgtelėtų.
  4. Narcizas – nebūtinai sėkmingas ir daug pasiekęs, bet labai norintis pasigirti savo pasiekimais. Galima atmaina – supermamos ir supertėčiai, besigiriantys savo vaikų pasiekimais (tik vienerių, o jau daro į puoduką!).
Tagged , ,

Valstybinės kalbos inspekcija juokiasi

Beskaitydama naujienas Delfyje pastebėjau neįprastą žodžių derinį „Kalbininkams skundas dėl tualeto sukėlė juoką„. Yra derinių, kurie žiniasklaidoje yra itin įprasti, netgi gerokai įgrisę pvz. „Panelė X liemenėlei pasakė „Ne““ arba „Kelių ereliai šiemet jau nusinešė n gyvybių“. Kiti tiesiog nėra neįprasti. O štai skaityti, kad kažkas kalbininkams sukėlė juoką, va čia tai jau naujiena. Nes šiaip jau juokiamasi iš pačių kalbininkų ir jų rekomendacijų.

kalba

Aš suprantu, dėl ko Valstybinė Lietuvių kalbos komisija ir Valstybinės kalbos inspekcija buvo įkurtos. Štai VKI puslapyje pateikta Lietuvių kalbos priežiūros istorija parodo, kad 1989 metais buvo skiriama daug dėmesio kalbai, kaip šalies suverenumo ir kultūros išskirtinumo įrodymui. T.y. buvo svarbu parodyti, kad Lietuva nėra Rusijos dalis, kad ji turi savo kalbą, beja labai seną ir visiškai nepanašią į rusų. Taip pat buvo svarbu parodyti, kad Lietuvoje beliko viena vienintelė valstybinė kalba, kas tikrai ne visiems piliečiams buvo savaime aišku. Štai citata iš tinklapio:

1989 m. vasario 20 d. Ministrų Taryba priėmė nutarimą dėl priemonių valstybinės kalbos vartojimui užtikrinti. Jame numatyti konkretūs reikalavimai, darbai ir terminai, iki kada jie turi būti atlikti, kad lietuvių kalba būtų įtvirtinta kaip valstybinė. Iš svarbiausių minėtini valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas tam tikras pareigas einantiems asmenims, reikalavimas pereiti prie raštvedybos lietuvių kalba ir kt.

Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=6905,1,30

Taigi, Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, tam tikra organizacija, padedanti užtikrinti, kad Lietuvoje būtų vartojama valstybinė, t.y. Lietuvių kalba, buvo tikrai reikalinga.

Kam šios organizacijos reikalingos dabar? Pasižiūrėkime į jų veiklą. VKI savo tinklapyje nurodo, kad teikia tokias paslaugas:

  • Asmenų pasiūlymų, pareiškimų, skundų, priėmimas ir nagrinėjimas
  • Informacijos teikimas asmenims ir jų konsultavimas

Įdomu, kokius pasiūlymus ir skundus ši įstaiga nagrinėja? Štai gegužės mėnesio ataskaita:

Gegužę į Kalbos inspekciją kreipėsi asmenys dėl kalbos klaidų naujienlaiškyje ir interneto svetainėse, televizijos ir radijo laidose, dėl viešųjų užrašų, įsigytos prekės naudojimo instrukcijos nevalstybine kalba.

Tame pačiame tinklapyje matyti, kokių klaidų pasitaikė televizijos laidose. Dauguma jų – kirčiavimo klaidos. Tikrai ne piktybinės, o, spėju, tiesiog pamiršus, ar supainiojus, kaip taisyklingai reikėtų sakyti. Be abejo, žurnalistai turėtų žinoti, kaip rašyti ar kalbėti, tačiau juos kontroliuoti turėtų redaktoriai. Kitaip sakant, tokiu atveju turėtų veikti savikontrolė. Netaisyklingai kalbančių ar rašančių žurnalistų samdymas juk atsiliepia pačios organizacijos prestižui. Kam čia reikalinga biudžetinė įstaiga? Tuo labiau, kad nepanašu, jog ji darytų kažką daugiau nei tiesiog peržiūrėtų keletą laidų ir surašytų sąrašą pastebėtų klaidų. Ar tai ką nors keičia? Netikrinau (neturiu laiko, o ir noro), bet esu tikra, kad panašius klaidų sąraųus ar nagrinėjamų skundų aprašymus rasime ir prieš penkerius, ir dešimtį metų.

Įsigyta prekė neturėjo instrukcijos valstybine kalba? Pasitaiko. Vienam žmogui visoje Lietuvoje, vieną kartą per mėnesį. Įdomu, ar jis bandė kreiptis į pardavėją? Normalus, klientą gerbiantis pardavėjas būtų klientui padėjęs ir pasistengęs isntrukciją išversti ar bent paaiškinti žodžiu. Bet kokiu kitu atveju apie nekokį pardavėją galima papasakoti visiems savo pažįstamiems, kad iš jo nieko nepirktų. Po kiek laiko dėl klientų trūkumo toks pardavęjas papraščiausiai bankrutuotų. Vėlgi, tai vadinama savireguliacija.

Ar verta išlaikyti tokią įstaigą? Taip, pinigai nėra itin dideli, tačiau tai galėtų būti sutaupyti pinigai. Visą mėnesį mokėti atlyginimus dešimčiai žmonių (tiek jų suskaičiavau kontaktų skiltyje, o tai reiškia, kad darbuotojų yra BENT dešimt, galbūt ir daugiau), taip pat išlaikyti patalpas, kompiuterius, telefonus, popierių ir kitus kanceliarijos reikmenis (galiu įsivaizduoti, kad visokius savo pastebėjimus ir nutarimus tokios įstaigos turi būtinai atspausdinti ir įsgti į segtuvą, kuris bus padėtas į kokį nors archyvą ir niekada daugiau neatverstas…) ir t.t.

Jei nėra tokio didelio poreikio kontroliuoti Lietuvių kalbos vartojimo, galbūt panaši sprendžiančioji įstaiga (Valstybinė Lietuvių kalbos komisija) iš tiesų prisideda prie šalies gerovės?

Vienas iš VLKK priimtų nuostatų yra dėl juridinių asmenų registro. Ir jau vien tai, kiek nereikalingo galvos skausmo ši įstaiga sukelia verslininkams ar norintiems jais tapti, yra pakankama priežastis ją uždaryti. Kas atsitiks, jei įmonės pavadinimas bus sukurtas nesilaikant lietuvių kalbos normų? Ypač jei įmonė Lietuvoje visiškai nieko neparduoda ir visą savo produkciją eksportuoja? Galų gale, kas atsitiks, jei tas produktas ar paslauga bus parduodami Lietuvoje? Kažkokia močiutė nežinos, kaip jį perskaityti? Na ir kas? Tokiu atveju ji iš tos įmonės ir nepirks.

Tai vadinama SAVIREGULIACIJA.

P.S. Įdomu, kad šių įstaigų tinklapius prižiūri RedTape – įmonė, norinti sumažinti biurokratiją Lietuvoje. Visų pirma, sakyčiau, kad VLKK yra tobulas biurokratijos visame gražume pavyzdys (organizacija, kažką daranti vien dėl darymo, o ne pridėtinės vertės kūrimo). Antra, RedTape tikrai nėra pavadinimas, sukurtas laikantis liet. kalbos normų. Ir ką? Netgi pati VLKK naudojasi jos paslaugomis….

 

Tagged
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos